Prieš šv.Valentiną apie tai, kas amžina:

Leo ir emi pirma knyga Leo ir emi antra knyga Simto metu istorija

Leonidas Donskis: knygų mainai yra vienas pačių gražiausių įrodymų kaip veikia laisvanoriškas žmonių bendrystės ryšys

 

Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Skandinavijos šalyse, JAV  labai populiarūs skaitytojų klubai. Jų skaičius siekia ne dešimtis ar šimtus ir net ne  tūkstančius.  „Kai prieš dešimt metų atlikome tyrimą, susikaičiavome 50 tūkstančių klubų Jungtinėje Karalystėje ir apie 500 tūkstančių JAV. Šis skaičius šiandien gerokai didesnis. Jungtinėje karalystėje knygų klubų tradicijai daugiau nei 200 metų"- sako Roehampton universiteto (esančio Jungtinėje Karalystėje) profesorė Jenny Hartley.  

Tradicija dalintis knygomis gimė XVIII, kai knygos buvo labai brangios. Taigi skaitytojų klubo paskirtis buvo ir ekonominė ir socialinė. Kita banga atėjo XX amžiaus viduryje ir į skaitytojų klubus ėmė burtis moterys, daugiausia namų šeimininkės. Prieš kokį dešimtmetį skaitytojų klubus ėmė steigti bibliotekos, jos turi net knygų rinkinius, kuriuos skolina skaitytojų grupėms“, - sako profesorė Jenny Hartley.  

Lietuvoje skaitytojų klubai dar tik steigiasi ir jų nėra labai  daug. Kodėl? Į šį klausimą atsako akademikas Leonidas Donskis.
 
„Lietuvoje dar nėra tiek stipri bendruomeninio gyvenimo tradicija, kada žmonės užuot laukę valstybinių institucijų, buriasi patys ir kuria bendravimo formas -  na kad ir gražūs skaitytojų asociatyviniai dariniai. Taip kaip aš esu filatelistas ir mane domina pašto ženklai, aš turiu ieškoti tos pačios aistros žmonių, užuot laukęs, kol stebuklas atsiųs mums kažkokį klubą. Taip ir čia, natūraliai pagal interesą, aistrą žmonės buriasi, keičiasi knygomis ir man tai yra vienas pačių gražiausių įrodymų kaip veikia laisvanoriškas žmonių bendrystės ryšys“.
 
Leonidas Donskis prisipažįsta, jog jo sąžinę slegia nuodėmė arba yda - jis beveik patologiškai bijo prarasti knygą, plokštelę ir albumą. „Kadangi esu truputį nukentėjęs jaunystėje , aš labai branginu savo plokšteles, knygas ir labai nemėgstu jų skolinti. Mano draugai net šitą žino ir ant manęs nepyksta. Aš mielu noru galiu skirtis su daiktais, su pinigais, bet su knygom, su muzika....
 
Tačiau aš puikiai suprantu žmones, kurie knygomis mainosi. Greičiausiai yra keičiamasi tomis knygomis, kurias žmonės skaito savo malonumui, savo džiaugsmui, bet tai nėra profesinė literatūra, kuri nuolat turi būti su tavim, arba tai nėra tos didžiosios gyvenimo knygos, kurias mes skaitome visą gyvenimą. Yra matyt dvi kategrijos knygų, kurios nepatenka į tą lauką, su kuriomis mes mielai dalintumėmės. Tai yra viso gyvenimo knygos, pačios mylimiausios ir profesinė literatūra. O yra literatūra, kuria lengva keistis, kadangi tai yra atsigavimo literatūra, malonūs istoriniai skaitiniai, istoriniai romanai, detektyvai, grožinė literatūra. Ji gali būti aukštos „prabos“. Bet tai yra tiesiog gera knyga. Ir tau malonu ją skaityti ir už ją nori gauti kitą gerą knygą mainais. Čia įsijungia kitas, sakyčiau, instinktyvus santykis su knyga. Ne išsaugojimas, o smalsumas ir noras pažiūrėti ką turi kaimynas ir paskaityti jo turimą knygą.
Prieš šv.Valentiną apie tai, kas amžina:

Įtikinėjimas Mansfieldo parkas Begalinis planas